A kiss of a lifetime

Šiandien susidūriau su įdomia sąvoka “a kiss of a lifetime“.

Viso gyvenimo bučinys.

Tas vienas.

Vienintelis.

Pats svarbiausias.

Tas, kurį amžinai atsiminsi.

Ir visi kiti jam neprilygs?

Kai išgirdau, tai iš pradžių pagalvojau, kad tai gana liūdna sąvoka. Štai vieną kartą pasibučiavau tuo bučiniu ir dabar jau viskas, tokio gero, kito nebus.

Bet tada susimąsčiau ar esu pati visgi patyrusi tokį bučinį. Ir supratau, kad esu. Ir jis po savęs nieko liūdno nepaliko. Priešingai. Jei mano gyvenimas būtų knyga, o aš būčiau tik jos skaitytojas bėgantis puslapiais ir bandantys pasivyti ją vis rašantį likimą, tai gyvenimo bučinys būtų vienas iš tų įvykių, kurie priverčia tarp dviejų puslapių įterpti skirtuką.

Šiuo atveju šilkinę raudoną juostą, glotnią ir blizgią.

Mano juosta įsiterpusi tarp nerūpestinos ir viskam abejingos vasaros. Trumpos ir smarkios lietuviškos vasaros. Tarp žiedų ir žalių lapų.

Šešėlio ir saulės zuikučių žaisme.

Ji įsiterpusi atokvėpyje ir susijaudinime, ramybėje ir bėgime. Kontrolėje ir atsidavime. Savo paties šiurkštumu ir skubotume įtariamose lūpose ir kitose, rausvose, šiltose, priimančiose ir laukiančiose.

Norėčiau kuo daugiau tokių intarpų, tarsi žymių bėgiančiame laike, nuorodų į mano gyvenimo turinį, suteikiančių prasmės mano dievų grafomanijai.

Noriu ne tik gyvenimo bučinio, o visko, visko iš gyvenimo, ko tik sugalvočiau. Nuo vandens balutės šaligatvio plytelėje iki kanjono Marse.

Ach, kas per godumas. Kas per aistra.

PS internetai rašo, kad sausio 12 yra tarptautinė raudonplaukių bučiavimo diena.

 

[embedyt] https://www.youtube.com/watch?v=PGiuajhBv7s[/embedyt]

 

Kuklios gyvenimo taisyklės

2017-12-17 buvau sugalvojusi pamėginti užrašyti dabar rašomos istorijos pagrindinių personažų gyvenimo taisykles apie meilę ir apie laiko tėkmę. Kažkodėl susišvietė, kad jos gerai skambės angliškai.

Erebuso:

– Love the best, fuck the rest.
– Try again. Fail again. Fail Better.

Likomedo:
– God said love your enemy, so I obeyed him and loved myself.
– Fool me once, shame on you. Fool me twice, shame on me.

Tomo:
– True love never ends.
– The past can not be changed.

Dabar mąstau, kad jos galėtų būti ir kiek kitokios. Pabaigus reikės pamėginti vėl.

A ir B orgazmai

Ką būtų galima pasakyti apie orgazmą? Vakar prasitariau. Šiandien pažadėjau parašyti. Rašau.
Pirmiausia tai kaip jį aprašyti? Dalykas, kurį juk visi yra patyrę ir visi, kai patiria, garantuotai žino, kad tai yra tai, kas yra. Bet žmogus mane tam įkalbėjęs argumentavo, jog tai būtų puiki rašymo praktika, maždaug, jei gali aprašyti tai, tai tuomet gali aprašyti bet ką. Turiu šiurkštų įtarimą, kad to motyvas nebuvo vien tik altruistinis mano literatūriniam tobulėjimui.
Yra tokia pasaka, kad moterys gali pajusti kelis skirtingus orgazmus. Manau ta pasaka yra teisinga. Manau ji galioja ir vyrams. Bet, jei moterims ji galioja labiau, tai tuo man geriau, didesnis pliusas tam kūnui, kurį turiu, hehe.
Kadangi internetas ne begalinis, tai pamėginau skirtingus orgazmus sugrupuoti į dvi dideles grupes. Objektyvizuosiu ir pavadisiu juos A ir B tipais. Galvojau dar išskirti ir C, bet tuos visai išmečiau iš šitos klasifikacijos, gal kitam kartui. Galima būtų sugalvoti ir kitokius pavadinimus. Tikriausiai jūsų orgazmai būtų kitokie ir kitaip vadintųsi, jei apie tai pasakotumėte. Siūlau papasakoti sau ar tam žmogui/-ėms, kuriuos jie lydi. Verta.
Grįžtant, tai A man labiau patinka vakarais, o B rytais.

Turbūt esmingiausias skirtumas tarp A ir B yra tai, kad po B norisi užmigti. Jeigu B nutinka vakare, tai aš po jo tiesiog atsigulu ant šono ir Auf Wiedersehen. Ten galima man kažką aiškinti, ko nors iš manęs norėti, gąsdinti, klausti. Nea. Nope. Aš net tą naktį sapnuosiu keliais sapnais mažiau, nei paprastai. Ach, bet jei tai nutinka ryte! Ryte irgi galima nusnausti po jo kokias 10-15 minučių, užtat jis duoda nepaprastą ramumą keliolikai valandų. Atsimenu, kad mokiausi per studijas kas tiksliai įvyksta tada neurobiochemiškai, bet tai sausa ir neįdomu. Atsimenu trečiam kurse po tokio ėjau į egzaminą. Labai geras egzaminas buvo. Gavau devynis. Grupiokė stebėjosi. Aš irgi. Rašiau kol baigėsi vieta atsakymas, o tada apverčiau kitą pusę ir rašiau tiesiog. Apie tą dalyką. Egzamino dalyką, aišku,ne orgazmą, nors tuo metu jie galėjo būti tie patys. Laisvu stiliumi. Savo mintis ir jausmus. Tai arba parašiau kažką labai labai gerai, arba išsigando, kad neateičiau į perlaikymą.

Po A tipo visiškai nesinori užmigti. Priešingai. Norisi niekada nebemiegoti. Nes A tikriausiai dar malonesnis net net pats iš savęs, o savo savijauta po jo. Kartais iš karto. Kartais tik praėjus kelioms minutėms, rekordas būtų gal 5-6 minutės. Pirmiausia visas kūnas atsipalaiduoja ir atrodo, kad esi toks šiltas, koks gyvenime niekada nebūni. Na, aš turiu įtarimą, kad būnu tokia šilta kai miegu, bet čia ne miegant. Tuomet per visą ką nusirita ramybės banga, jog viskas yra taip gerai, kaip tik galėtų būti ir niekaip kitaip gerai būti negalėtų. Esi mylimas ir visų mylimas, toks visada buvai ir visada būsi. Norisi išsiriesti, iškelti rankas virš galvos, kad tavęs būtų daugiau. Ir taip saldžiai saldžiai gera, kaip niekada daugiau nebūna. Žinot, kai būna prisidedi tiek cukraus į kavą, net jau ima rodytis, kad rūgštu? Tai čia saldumo ribų nėra. Baltai saldu. Šiltai baltai saldu. Ir laikosi iki pusvalandžio. Po to staiga lyg niekur nieko praeina. Ir ne taip, kad BAC ir dingo. Bet tiesiog supranti, kad jau kelios akimirkos, kaip to nebėra. Nėra nei ilgu, nei liūdna, tiesiog to nebėra. Galima susisupti į, pvz.: apklotėlį ir jausti jo išskirtinį minkštumą, kuris šiaip būtų tiesiog minkštumas. Galima glaustis prie žmogaus, kuris, net jei atsitraukia, tai nieko tokio, nes smagu, kad jis apskritai yra ir buvo.

Tai čia kuom skiriasi jų baigtys. Dabar aprašysiu kuom skiriasi jų pradžios, o tada eigos.
B orgazmą pasiplanuoti labai nesunku. Lengviausia tą padaryti šiek tiek kultivuojant nerimo jausmą. Mano patirtimi tinka nerimas bet kam (tuomet terapeutai tai vadina išveika per seksą), bet pastebėjau, kad dauguma tą nerimą jaučia pačiam lytiniam aktui, o tiksliau jo negavimui. Nerimo stiprumas ir ilgumas nekoreliuoja su orgazmo stiprumu, bet mano patirtimi reikia bent kelių valandų. Aš labai nerimastinga asmenybė, tai to nerimo turiu kaip šieno visada. Jeigu eitų kalba apie gryną B orgazmą, tai geriausia čiupti jautį tieisiai už ragų. Skaičiau, kad kai kurios moterys pajunta orgazmą nuo ausų bučiavimo, nugaros glostymo ir panašiai. Nesu niekada tokio pajutusi ar tokiu susidūrusi. Man tai patinka, tai malonu. Kartu ar nekartu su seksu, bet sekso nepakeičia. Kai kurios mano draugės sako, kad per tai esu nykiai heteroseksuali. Pasiekti B orgazmui daug laiko nereikia, užtenka ir kelių minučių ar trumpiau. Užtenka atsipalaidavimo ir entuziazmo.
A orgazmą susiplanuoti sunkiau. Manau jo man niekad nėra pavykę pajusti vienai ir nemanau, kad pavyks, nors keli žmonės man yra pasakoję, kad jiems tik tokie ir gaunasi besimasturbuojant ir dėl to kai kurie išgyvena, kad nesigauna su kitu žmogumi, kad čia kažkas su jais negerai. Bet man atrodo, kad šitas orgazmas, skirtingai nuo B, apjungia daugiau smegenų dalių, įtraukia veidrodinius neuronus. Jam neužtenka galvoti kaip pačiam bus gera, bet ir tai, kaip kitam bus gera. Apie tą galvojimą galima būti tiek parašyti, kiek jau čia parašiau. Kartais aš juo galvoju net ir ne santykiaudama, tiesiog, ir jau jis vienas būna malonus iš savęs, bet jis reikalauja labai konkretaus žmogaus, jis nėra abstraktus. Jis nori, kad kitas būtų šalia, kad matytų, jog tu esi ir apie jį galvoji. Galvoju, kad per tą savo nerimo auginimą ir to įgūdžio atkalimą aš nesu išmokusi galvoti apie tai, kaip sau pati pasidarysiu gerai, nenaudoju orgazmo kaip savęs apdovanojimo (o taip jį naudoja didelė dalis žmonių), mano smegenys netreniruotos jį inicijuoti vienumoje, jį naudoti kaip vienatvės įveiką. Visgi, nėra, kad smegenys sirgtų ir tokio orgamzo negalėtų apskritai pajusti, todėl jį gali inicijuoti kitas. Užtenka ir kito asmens stebėjimo, jei stebėjimas man yra malonus. A tipo orgazmui reikia keliolikos ar keliasdešimties minučių. Jis turi gerą savybę, kad gali būti kartotinis – nes jo postefektas, kurį jau aprašiau neištinka, jeigu nebūti ramiai. Žinau, kad kai kurie žmonės jam turi būti ne tik ramiai, bet ir gulėti tam tikra poza, jiems reikia apšvietimo, kvapo, cigaretės ar dar ko nors, kad gautų ta postefektą. Laimė man nieko tokio nereikia.

Na, tada liko eigos.
Dabar susimąsčiau kodėl juos pavadinau A ir B, jei apie B rašau pirmiau, nei apie A. Šiek tiek skubu. Arba apsimetu, kad skubu, nes visgi tema neįprasta net man.

B eiga yra paprasta. Tai iškrova. To, kas buvo susikaupę iki jo, ir to, kas dar labiau susikaupė akto metu. Kad ir kaip grubiai tai skambėtų, bet jam artėjant rodosi, kad viskas susitraukia ne tik aplinkui, bet ir tavyje. Tai trunka tik kelias sekundes, bet visas dėmesys ir visas budrumas suitelkia vien tik į, na, genitalijas. Ką aš čia vyniosiu ar romantizuosiu. Į tai, kas tau teikia tuo metu malonumą ir per tą malonumą niekas neberūpi. Net tavęs paties nebėra. Vos kelios sekundės per kurias pailsi nuo visko taip, kaip niekada nepailsėtum, joks miegas ir mindfulness taip neveikia. Kai jos baigiasi, pajunti, kad raumenys buvo įsitempę tuo metu, kad buvai kažką sugriebęs ar suspaudęs. Gali reikėti dar kelių sekundžių, kad susivoktum kas ir kur tu. Gali būti šiek tiek liūdna, kad baigėsi. Tai keistas liūdesys. Juk tai turėtų būti lytinis aktas, o tu liūdi kažkokios tolimos destrukcijos, nebūties per malonumą.

A eiga sudėtingesnė. Nežinau kas tai yra. Jis ateina bangomis. Ir eina per visą kūną kaip tik. Nesitelkia ties vienu tašku, priešingai, jis apima viską, ką randa ir reikalauja dar. Esi tokiam vienyje pats su savimi ir tas vienis yra toks beribis malonumas, kad nori, jog jis tęstųsi amžinai. Jis tęsiasi tiek, kiek pajėgi jį palaikyti. Tos visos minutės iki jo skirtos ne ne todėl, kad jo nepasiektum kitaip, bet tam, kad įšiltum į jį. Nes kūnui to šiek tiek per daug ir atsiranda specifinės konvulsijos. Na, aš tai tą tikrai pavadinčiau konvulsijomis, nors mano mokslai turi tam kitą pavadinimą. Sako, kad tuo metu ritmingai turėtų susitraukinėti tik dubens raumenys ~10 Hz, ten plius minus keli Hz. Net nežinau ką tas reiškia, bet tikriausiai tai reiškia skaičių, kurį rodo davikliai raumenyse eksperimentų metu. Tikriausiai, jei būčiau vyras ir mano penis būtų tą patiriančiame žmoguje, tai man specifiškai jaustųsi. Kai esi tas, kuris tą jaučia, tai tokios smulkmenos nebejaudina, tik nori, kad tai tave apkabintų, tave laikytų, visą sulaikytų dabar ir amžinai. Trunka nebe kelias, o jau kelioliką sekundžių. Žinau, kad kai kuriems žmonėms ir keliasdešimt, bet nesu to patyrusi. Ilgainiui kūnas pasiduoda, išsenka receptoriai, išsenka kalcis neuronuose, bet pasieki ribą, už kurios toliau jau būtų skausmas ir, nors kažkiek kišteli ten nosį, bet užtenka, nebereikia, kad nesusigadintum malonumo. Esu bandžiusi peržengti tą ribą. Po to viską skauda ir noras santykiauti dingsta dienoms, kai šiaip praėjus ir pusdieniui jau na, ok, gal ir nieko.

Įsivaizduočiau, kad esant heteroseksualiam aktui vienas partneris siektų vienokio, o kitas kitokio orgazmo. Tas B būtų toks aktyvaus, esančio viršuje, o A pasyvaus, apačioje, priklausomo. Nors daug kas sako, kad kelių asmenų orgazmai vienu metu retas ir sunkus dalykas, bet ilgalaikiuose santykiuose tikrai nebesunkiai ir dažnai pasiekiamas. Dabar galvoju, kad jeigu siekiant nenutrūkstamų santykių su tokiais monotoniškais orgazmasi, tai ar nesigautų taip, kad patiriantis A pradėtų jaustis priklausomas patiriančiam B? Igai galvojau kas tada gautųsi ir neradau geresnio žodžio, nei nutekėjimas. A nutekėtų ar ištekėtų už B. Nes B orgazmas yra toks kietas, skvarbus. O A toks minkštas, takus. Toks čia atsidavimas per laiką išeitų, tokia ištikimybė ir iš jos galimos neištikimybės šiame malonume. Dievulėliau, šioje mano fantazijoje vien A praktikuojantis turėtų tapti nuolat seksualiai įsitempusiu ir tikriausiai masturbacija taptų jam dažnu užsiėmimu, jis gal net imtų galvoti, kad A nesimasturbuoja, kad gal to ir nemoka, to negalima, jei iš tiesų taptų labai stirpriu A. Dabar man kuriasi visa fantazija apie tai, kaip galima vien iš orgazmo sukurti asmenybę.

Bet, kaip jau minėjau, abu juntami ir, bent jau aš, nepatyriau, kad kažkas ribotų vieną ar kitą man, daugumai kitų taip pat, tai tik dvi grubios grupės, kurių įvairūs deriniai ir rimtai yra nuostabūs savo įvairove (o apie C pasilikau kitam kartui, kada nors ateičiai).
Tai va. Aprašiau. Dabar einu pažiūrėti kaip Mažvydas pasikeitė per savaitę