A kiss of a lifetime

Šiandien susidūriau su įdomia sąvoka “a kiss of a lifetime“.

Viso gyvenimo bučinys.

Tas vienas.

Vienintelis.

Pats svarbiausias.

Tas, kurį amžinai atsiminsi.

Ir visi kiti jam neprilygs?

Kai išgirdau, tai iš pradžių pagalvojau, kad tai gana liūdna sąvoka. Štai vieną kartą pasibučiavau tuo bučiniu ir dabar jau viskas, tokio gero, kito nebus.

Bet tada susimąsčiau ar esu pati visgi patyrusi tokį bučinį. Ir supratau, kad esu. Ir jis po savęs nieko liūdno nepaliko. Priešingai. Jei mano gyvenimas būtų knyga, o aš būčiau tik jos skaitytojas bėgantis puslapiais ir bandantys pasivyti ją vis rašantį likimą, tai gyvenimo bučinys būtų vienas iš tų įvykių, kurie priverčia tarp dviejų puslapių įterpti skirtuką.

Šiuo atveju šilkinę raudoną juostą, glotnią ir blizgią.

Mano juosta įsiterpusi tarp nerūpestinos ir viskam abejingos vasaros. Trumpos ir smarkios lietuviškos vasaros. Tarp žiedų ir žalių lapų.

Šešėlio ir saulės zuikučių žaisme.

Ji įsiterpusi atokvėpyje ir susijaudinime, ramybėje ir bėgime. Kontrolėje ir atsidavime. Savo paties šiurkštumu ir skubotume įtariamose lūpose ir kitose, rausvose, šiltose, priimančiose ir laukiančiose.

Norėčiau kuo daugiau tokių intarpų, tarsi žymių bėgiančiame laike, nuorodų į mano gyvenimo turinį, suteikiančių prasmės mano dievų grafomanijai.

Noriu ne tik gyvenimo bučinio, o visko, visko iš gyvenimo, ko tik sugalvočiau. Nuo vandens balutės šaligatvio plytelėje iki kanjono Marse.

Ach, kas per godumas. Kas per aistra.

PS internetai rašo, kad sausio 12 yra tarptautinė raudonplaukių bučiavimo diena.

 

[embedyt] https://www.youtube.com/watch?v=PGiuajhBv7s[/embedyt]

 

Leave a Reply

Be the First to Comment!

avatar
  Subscribe  
Notify of