Apie redagavimą

Redagavimas keistas užsiėmimas. Nepalyginamai sunkesnis už rašymą, bet gerąja prasme. Tai tarsi mėsos nuo kaulų gremžimas norint palikti tik tai, kas būtiniausia ir esmingiausia tuo pat metu jaudinantis dėl riebalų skoniui, kai kūrinis jau bus valgomas ir sausgyslių, kad jis galėtų nubėgti iki to, kas galų gale jį suris. Tai žaidimas su kiekvienu puslapiu jį glamonėjant ir jaučiantis kaltam, kad nesugebi jo patenkinti. Noras susukti istoriją kaip oroborą, kad ji būtų įdomi pati iš savęs ir savo ribose, bet tuo pat metu ir kiekviena atsitiktinai išpjauta jos dalis savarankiškai ir nepriklausomai.


Tik pradėjusi redaguoti supratau koks galingas yra pirminis juodraštis per tai, kad jis turi būti rašomas jo neskaitant ir negrįžtant atgal taisymams. Nes redaguojant krenti, iš aukštai ir greitai. Ir vienintelis dalykas, kuris gali tave sulaikyti nuo mirtino išsitrėškimo į nusivylimą savo neesamu kūrybiniu genijumi yra tame pradiniame ir pirminiame juodraštyje, it gintare, įstrigę tavo planai ir ta daugybė daugybė minkštų puslapių, visos tos siužeto ir personažų spragos, kurios savo tuštybės burbuliukais viską paverčia į saugią apsauginę kempinę rašytojo užpakaliui.
Rašymas yra kantrybės ir ištikimybės reikalas. Bet redagavimas? Tai lakmusas, kuris parodo kiek tavo kantrybė iš tiesų stipri, o tavo lojalumas savo kūriniui grįstas tikėjimu jo prasme.


Redaguodama įtariau dar vieną galimybę kodėl gali norėtis paslėpti pirminį juodraštį. Tai nėra gėda ar vidinio menkavertiškumo varos rezultatas, o tiesiog drovus intymumas, noras pasilikti tai tik sau, kaip virėjui lieka produktų iš kurių jis ruošia savo šedevrą grožis, ūkininkui lieka daigų gležnumas, o veisėjui jauniklių inkštimas. Nes galutinis patiekalas išnešamas, vaisiai ir daržovės parduodamos, kiaunės ir triušiukai paskerdžiami. Pabaigtas kūrinys perskaitomas ir suvokiamos kito, tik galutinis rezultatas, dažnai net nenorint galvoti ką reiškia jį parašyti, kratantis to matymo ir suvokimo. Ir redaguoti dar nebaigtą pirminį juodraštį yra tas pats, kas kepti pusiau išdarinėtą mėsą, genėti nesubrendusį tam augalą ar nudirti kailį per mažam žvėreliui. Arba tai žudantis nekantrumas arba nerimas nesusidoroti su savo užmojais.

Leave a Reply

avatar
  Subscribe  
Notify of