Eikit šikt

[šitas įrašas yra mano piktumo ir migrenos dokumentacija]
Kartais rašytojas gali pasiųsti kitus šikti.

Galiu pademonstruoti.

Visi tie, kuriems nesirašo, nes nėra įkvėpimo, nes niekas neskaito ir nemyli – eikite jūs šikti. Nes daug kas rašo ne todėl, kad nori, jog lengvai ar sunkiai rašytųsi, o dėl to, kad turi ką pasakyti ir turi ne kažką, kas įdomu kitiems ir dėl to duos dėmesio autoriui, o dėl to, kad tai autoriui svarbu, dėl to, kad jis nori išgarsinti idėją, o ne save. Ir jam nereikia sėdėti ir laukti įkvėpimo, nes jis rašo ne kvėpavimui, o kvėpuoja rašymui. Rašo laisvomis akimirkomis. Rašo pavargęs. Rašo išsekęs. Rašo tada, kai visi miega ir net sapnavimui neturi jėgų. O jis rašo, jam tai svarbu. Kūryba duoda amžinybę ne tada, kai tu miršti ir tavo knygas leidžia ir perleidžia, kai skaito mokyklose ir visi mokosi mintinai, o tada, kai tomis gyvenimo akimirkomis, kai atrodytų jau nebeturi ką daryti ir dėl ko gyventi, tu vis tiek toliau rašai ir nemąstai apie tai, kad galėtum nerašyti.

Tai, jei liūdite, kad “nesirašo”, neliūdėkite. Tiesiog eikite šikt.

Visi tie, kurie palieka rašytoją vienatvei ir jiems jis neįdomus tol, kol nesukuria didingo darbo. O įdomus tas darbas tik todėl, kad kažkas kitas pasakė, kad jis didingas. Visi tie, kurie atsimenate savo rašančius draugus ir jų rašymą tik knygų pristatymuose, tik filmų premjerose, tik pamatę jį bestselerių sąraše ir trokštate autografo, dar daugiau – pasididžiuodami sakote, kad esate pažįstami ir žinote jį, kaip rašytoją. Visi tie, kurie neturite dėkingumo rodyti dėmesį, neturite jėgų ištikimybei ir palaikymui, bet savo pasirinkimą vartoti vieną vietoj kito norite pateikti kaip įvertinimą ir rūpestį. Eikite šikti dvigubai.

Tai, jei nepalaikote savo rašančių artimųjų, o vėliau didžiuojatės tuom, kad jie rašo nepaisant to, kad jūs jų nepalaikote ir dėl to, tas jų rašymas kažkoks tikresnis ir geresnis, o jūs per savo nepalaikymą ir abejingumą tampate to tikrumo įrodymo dalimi, nedarykite taip. Tiesiog eikite šikt.

Kaip matote, tai visai nesunku.

Visiems rašytojams siūlau sugalvoti bent du pasiuntimus kakojimui profilaktiškai. Galima ir sau pačiam.